Prostitucija
| Seksologija |
|---|
.svg){kind=small} .svg){kind=small} |
Lytinė raida
|
Reprodukcinė sistema
|
Mokslo šakos
|
Prostitucija (lot. prostitutus, būt.l. dalyvis iš lot. prostituere 'pateikti, parodyti viešai (prostitucinei veiklai)', iš pro 'prieš, iki' + statuere 'pastatyti'[1]) – sekso paslaugų teikimas už atlygį. Dažniausiai merginos verčiamos dirbti prostitutėmis ne savo noru arba neturi kito pasirinkimo. Jos gali būti įviliojamos apgaulės būdu arba negali susirasti legalaus darbo. Daugelis prostitučių pradeda dirbti būdamos dar nepilnametės, neretai būna išprievartavimo aukos. Prostitucija yra socialiai organizuotas sekso pardavimo verslas. Socialinė organizacija skiriasi nuo gana stichiškos, kurioje dalyvauja prostitutė ir sąvadautojas, iki gana sudėtingos – viešnamio. Tai dažnai yra nelegalus verslas, kadangi daugelyje šalių uždraustas. Dėl nelegalumo prostitucijos organizavimas daugelyje šalių yra viena iš svarbių organizuoto nusikalstamumo formų (prekyba žmonėmis).[2][3][4][5]
Legalizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prostitucijos legalizavimą palaiko „Amnesty International“, žmogaus teisių gynimo organizacija. Į prostituciją pradedama žiūrėti ne kaip į nemalonų reiškinį visuomenėje, o kaip į žmonių išnaudojimo ir seksualinės vergovės pasekmę. Teigiama, jog legalizavus prostituciją, ja besiverčiantys asmenys mokėtų mokesčius ir turėtų socialines garantijas, nebijotų skųsti įstatymo pažeidėjų policijai, uždirbtų bent minimalų atlyginimą. Be to, legalizavimas teoriškai turėtų panaikinti prievartinį darbą, atgrasyti klientus nuo itin žiauraus elgesio su prostitutėmis, padėti išsiaiškinti žmogžudystės ir pagrobimų bylas.[4][5]
Prostitucija daugelyje šalių reguliuojama arba draudžiama įstatymu. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galima pardavinėti sekso paslaugas, tačiau draudžiama sąvadautojų ir viešnamių veikla, O JAV prostitucija legali tik kai kuriose Nevados valstijos apygardose. Nepaisant to, tik nedaugelis prostitučių dirba legaliai veikiančiuose viešnamiuose. 1999 m. Švedijoje pasirinkta dekriminalizuoti paslaugų teikimą ir kriminalizuoti jų pirkimą. Taip pat viešai stigmatizuoti pastarųjų paslaugų pirkėjus.[4][5][6]
.jpg)
2001 m. Nyderlandai (pirmoji šalis Europoje) legalizavo prostituciją. Dėl ko viena žinomiausių legalios prostitucijos vietų pasaulyje tapo Amsterdamo raudonų žibintų kvartalas. Spėjama, jog net ir legaliuose Amsterdamo viešnamiuose merginos yra išnaudojamos nusikalstamų grupuočių.[4][5]
Nepasaint noro pažaboti nusikalstamas grupuotes ir sumažinti prekybos žmonėmis mastus Vokietijoje bei kitose šalyse prostitucijos legalizavimas turėjo priešingą poveikį – išaugino jos mastus ir dar labiau apsunkino už vaikų išnaudojimo bei prekybos žmonėmis susijusias veikas nusikalstamų grupuočių narių baudžiamumą. Siekiant patenkinti išaugusią klientų paklausą ES iš Rytų Europos (Rumunijos, Bulgarijos, Moldovos, Ukrainos ir kitų šalių) pradėtos dar uoliau verbuoti merginos tarp jų ir nepilnametės su suklastotais dokumentais.[4][5][7]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prostitucija žinoma nuo senų laikų, todėl neretai vadinama „seniausia profesija“. Dar prieš mūsų erą vergės buvo naudojamos ne tik įprastiems darbams, bet ir seksui. Graikijoje, Judėjoje, Finikijoje, Indijoje buvo įprasta šventyklų prostitucija: čia dirbančios prostitutės laikytos dievų nuosavybe, santykiaudami su jomis vyrai turėdavo įsivaizduoti esą susiliečiantys su dievų pasauliu.[2]
Prostitucija labai išplito senovės Graikijoje, Romoje, Persijoje, Indijoje, ten buvo ir savotiški viešnamiai. Aukštuomenės prostitucijos būta Prancūzijoje (kurtizanės), Graikijoje (heteros), Senovės Romoje (konkubinės), Japonijoje (oiran) ir kt.[2]
Svetingumo prostitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai paprotys, kuris šiais laikais pasitaiko gana retai: pagal jį, atvykusiam svečiui šeimininkas siūlo permiegoti su jo žmona, dukra ar tarnaite. Anksčiau toks paprotys buvo labiausiai paplitęs šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose.[2]
Svetingumo prostitucija labiau būdinga uždaroms gentims, kur žmonės priversti vesti giminaičius, o dėl to gimsta daug nesveikų, paveldimomis ligomis sergančių vaikų. Gali būti, kad paprotys atsirado pastebėjus, kad iš svetur atvykusio svečio ir vietinės moters palikuonys yra sveikesni (dėl skirtingo genofondo).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ "prostitute." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (4 Jul. 2010).
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Prostitucija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
- ↑ Prekyba žmonėmis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 „Why decriminalising sex work is a good idea“. The Economist . ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 „How to bring sex work out of the shadows“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-09-25.
- ↑ „Criminalizing the Buying of Sex? Experiences from the Nordic Countries“. London School of Economics and Political Science. Nuoroda tikrinta 2022-09-29.
- ↑ Cho, Seo-Young; Dreher, Axel; Neumayer, Eric (2013-01-01). „Does Legalized Prostitution Increase Human Trafficking?“. World Development. 41: 67–82. doi:10.1016/j.worlddev.2012.05.023. ISSN 0305-750X.
